- lepsėti
- lepsė́ti, lèpsi (lẽpsi), -ė́jo
1. intr. judėti, lapnoti: Ilgos ausys lèpsi Lp. Svočiulė trepsi, net krūtinės lepsi Kp. Iš riebumo negali paeiti, tik lèpsi visas, liula Nmn. ^ Skūpi merga papais lepsi (sviestą muša) LMD(suv.).
2. intr. valgant išduoti kokį garsą: Nelepsė́k valgydamas – kiaulių prisišauksi Rod.
3. intr. kristi su kokiu garsu: Tešla teip iškupo, kad pradėjo lepsė́t iš bliūdo Sb.
4. intr. eiti ar bėgti, išduodant kojomis tam tikrą garsą: Kur tu teip dabar lepsi? Vv. Kur lepsi per agurkus, išlaužysi! Všk. Kažkas basomis kojomis lepsėjo po kambarį rš.
5. tr., intr. Švnč, Šmn niekus kalbėti, plepėti: Sudabosi tu tų senių, ką anys lepsi – nei du, nei vienas Asv. Nei ką lepsì, tai veliot patylėtai Alv.
◊ aũsys lèpsi godžiai (valgo, ėda) Kertu aš tą sriubą, net ausys lepsi B.Sruog. Piemens ėdė, net ausys lepsėjo Vaižg. Kiaulė ėda, net ausys lepsi Slk.\ lepsėti; apsilepsėti; atlepsėti; įlepsėti; išlepsėti; nulepsėti; palepsėti; parlepsėti; pralepsėti; razsilepsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.